Vilniuje 
Lazerinės ir estetinės dermatologijos „Estetus klinika“ gydytoja dermatovenerologė Karolina Liubinienė.
Kokios plaukų slinkimo priežastys ir kada susirūpinti?
Išslenkančių plaukų matome ant drabužių, šepečio ar pagalvės. Tai įprastas, nuolatinis procesas. Yra daugybė veiksnių, kurie gali paveikti plaukų augimo ciklą ir paspartinti slinkimą. Priklausomai nuo trinkimo ir šukavimo įpročių, per dieną žmogus netenka vidutiniškai 50–100 plaukų. Ir tai normalu, beveik nepastebima, nes vietoj išslinkusių auga nauji. Reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, jei išslenkančių plaukų nepakeičia nauji, t. y. plaukai pastebimai išretėja, tampa plonesni arba slinkimas akivaizdžiai suintensyvėja ir nepraeina savaime. Plaukų slinkimas dažnai sukelia stresą ir blogina gyvenimo kokybę. Gali būti telogeninis ir anageninis plaukų slinkimas, židininė ir androgeninė alopecija, uždegiminės odos ligos skalpo srityje ir kitos priežastys. Telogeninis plaukų slinkimas dažniausiai pasireiškia po organizmo šoko, pvz., patyrus stresą, esant nevisavertei mitybai, mikroelementų trūkumui, po chirurginės operacijos, sunkios ligos, moterims – po gimdymo. Paprastai plaukų slinkimas suintensyvėja po patirto streso praėjus 3 mėnesiams. Chemoterapija yra dažniausia anageninio plaukų slinkimo priežastis. Židininė alopecija – tai autoimuninė liga, pasireiškianti išplikimu tik tam tikrose vietose. Androgeninė alopecija – genetiškai nulemta liga, dažniau pasireiškianti vyrams. Jai būdinga, jog su laiku plaukai išretėja, tampa plonesni, nors nepastebimas aktyvus slinkimas.
Nustačius plaukų slinkimą rekomenduojama atlikti tyrimus (pvz., dėl skydliaukės funkcijos, ma- žakraujystės ir kt.), skiriamas gydymas. Dažnai situacija pagerėja pašalinus slinkimo priežastį, skyrus vitaminų, atlikus PRP (trombocitais papildytos plazmos) injekcines procedūras, esant androgeninei alopecijai naudojami hormoniniai tepalai.
Kaip sumažinti galvos odos riebalavimąsi ir kovoti su pleiskanomis?
Jei galvos odoje nėra bėrimų, žaizdelių, neniežti, o tiesiog vargina riebi oda ir plaukai, reikėtų rinktis šampūnus, skirtus riebiems plaukams. Rekomenduojami stiprūs plovikliai, kurių sudėtyje yra laurisulfatų, sulfosukcinatų ir minimalus balzamo kiekis. Šampūnus reikėtų naudoti pagal instrukciją, t. y. 3–4 kartus per savaitę. Jei vargina ne tik riebi galvos oda, bet ir pleiskanos, niežulys, galima įtarti seborėjinį dermatitą.
Pleiskanos yra lengva neuždegiminė seborėjinio dermatito forma. Susirgimo priežastis nėra visiškai aiški, bet yra duomenų, kad kalta reakcija į normaliai odos paviršiuje esantį mielinį grybelį malassezia. Simptomai gali kisti, pasireikšti ir praeiti, būklė pablogėja žiemą. Paūmėjimams įtaką daro stresas, hormonų pokyčiai ar ligos. Problemą galima įveikti be recepto parduodamais šampūnais nuo pleiskanų. Jie skiriasi veikliosiomis medžiagomis. Šie šampūnai efektyvūs naudojant 4 savaites. Dažniausios veikliosios medžiagos yra selenio sulfidas (pvz., „Sulsena“), cinko piritionas (pvz., „Head & Shoulders“), ketokonazolis (pvz., „Nizoral“). Norint pasiekti geriausią rezultatą, ištrinkus galvą reikėtų palikti šampūną 3–5 min., tada gerai išskalauti. Priemonę naudoti kasdien, kol būklė pagerėja, vėliau – kas antrą dieną. Jei vienos rūšies šampūnas, naudojamas 4–6 sav., nepadeda, jį reikėtų keisti kitu. Jei seborėjinis dermatitas nepraeina, būklė pablogėja, atsiranda ne tik pleiskanų, bet ir kitų simptomų (paraudimas, niežulys, stambių, riebių, gelsvų pleiskanų), gydytojas dermatologas gali rekomenduoti priešgrybelinius ar tepamus hormoninius vaistus.
Žurnalas „Prie kavos“.
